Vilniaus miesto savivaldybė

 

Vitalijus Balkus

Lietuvos Liaudies Partija

1. Jeigu būsite išrinktas meru(-e), ar Jūs teiksite socialinei politikai ir skurdo mažinimui Jūsų mieste/rajone prioritetą?Taip
1. a) Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis numatote tai daryti?Atsakau savo programos ištraukomis, nes manau, kad jos ir yra tinkamiausiais atsakymas :

Pasisakome už pagarbą žmogui, socialinės atskirties mažinimą, pagalbą socialinės atskirties grupėms ir žmonių su negalia integravimą į visuomenę. Taip pat prioritetiniu klausimu laikome paramą šeimoms auginančioms vaikus. Todėl:
1. Sieksime naujų darbo vietų kūrimo visų kategorijų dirbantiesiems. Ypatingą dėmesį skiriant žemesnės kvalifikacijos miestiečių įdarbinimui. Praplėsime savivaldybės remiamų darbo vietų skaičių nekvalifikuotiems ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams. Mūsų tikslas – galintys dirbti turi gyventi iš darbo pajamų.
2. Socialinės pagalbos teikimo skaidrumui užtikrinti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui – glaudžiai dirbsime su vietos bendruomenėmis, švietimo ir policijos įstaigomis.
3. Asmenims, kurie dėl priklausomybių ar socialinės nebrandos, taip pat socialinius įgūdžius praradusiems (pvz. buvusiems kaliniams) teiksime nepiniginę paramą. Tuo pačiu aktyviai sieksime įtraukti šiuos asmenis į įgūdžių ugdymo programas, o priklausomybes turintiems žalos mažinimo programas.
4. Remsime darbo mokymo projektus skirtus perkvalifikuoti nepaklausias specialybes turinčius bedarbius.
5. Nepirksime paslaugų iš įmonių mokančių darbuotojams mažesnį atlyginimą nei tos srities darbuotojų atlyginimų vidurkis.
2. Ar Jums yra tekę savo ankstesnėje veikloje bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO)? Kaip vertinate šią patirtį?Deja po NVO "iškabomis" gali slėptis ir visuomenininkai ir tikrų tikriausi verslininkai. Mačiau ir vienus ir kitus. Todėl visuomet buvau ir būsiu tikrų nevyriausybininkų draugas ir pagalbininkas bet niekuomet nedalyvavau ir nedalyvausiu "komercinėse" NVO
3. Kaip manote, ar Jūsų mieste/rajone NVO yra pakankamai įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimą ir jų vykdymą?Ne
a) Jeigu taip, gal galėtumėte detalizuoti, kokios organizacijos ir kaip įsitraukia į sprendimų priėmimą ir/ ar vykdymą savivaldybėje?Teoriškai Vilniaus m. savivaldybė bendradarbiauja su visomis bendruomenėmis , tačiau praktiškai visas bendradarbiavimas nutrūksta , kuomet atsiranda ginčytini klausimai. Pvz. labai prasta padėtis su naujomis, statybomis, kuomet į vietos bendruomenių (t.t. ir registruotu NVO) nuomonę visiškai neatsižvelgiama.
b) Jeigu ne, prašome detalizuoti, ar, ir jei taip – kaip, Jūs, tapęs (-usi) meru (-e), sieksite įtraukti NVO į sprendimų priėmimą ir/ar vykdymą skurdo mažinimo srityje.Busiu atviras- didžiausias viltis dedu į vietos bendruomenes ir "mažosios" savivaldos kūrimą. Labai kritiškai vertinu visas iniciatyvas, kurios neturi tiesioginių sąsajų su konkretaus rajono gyventojais arba neatstovauja tikslinei socialinei arba dirbabnčiųujų grupei (pvz. kaip profsąjungos). Būtent tokias organizacijas remsiu ir su jomis dirbsiu. "Komerciniai" projektai skirti kelioms konferencijos surengti ar parašyti "į stalčių" ataskaitą man nepriimtini.

 

Julius Panka

Tautininkų Sąjunga

1. Jeigu būsite išrinktas meru(-e), ar Jūs teiksite socialinei politikai ir skurdo mažinimui Jūsų mieste/rajone prioritetą?Taip
1. a) Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis numatote tai daryti?Savivaldybė turi nemažai svertų skurdo mažinimui, reikia tik noro. Paminėsiu keletą: 1. Skirti patalpas ir iš dalies finansuoti labdaringų valgyklų iniciatyvą, 2. Remti skurstančius per tikslines pašalpas (kur yra galimybių reikia stengtis išvengti pinigų davimo, geriau remti produktais, daiktais, paslaugomis). 3. Socialinio būsto programos vystymas. 4. Socialinių tarnybų kryptingas darbas padedant žmogui pačiam pakilti iš skurdo ("meškerės, o ne žuvies davimo politika").
2. Ar Jums yra tekę savo ankstesnėje veikloje bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO)? Kaip vertinate šią patirtį?Aš pats esu ne vienos NVO narys, jau 24 metus esu aktyviai įsitraukęs į įvairių visuomeninių organizacijų veiklą. Paminėsiu keletą, kurios vykdo įvairius socialinius projektus: su Jaunimo bendrija "Verus" organizavome socialinius projektus gatvės vaikams, su LTJO "Jaunoji karta" vykdėme socialinius projektus "Vaikai ir jūra", besimokydamas Vilniaus jėzuitų gimnazijoje buvau įsitraukęs į Maltos ordino veiklą (labdaros dalinimas, sriubos nešiojimas alkstantiems) ir t.t.
3. Kaip manote, ar Jūsų mieste/rajone NVO yra pakankamai įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimą ir jų vykdymą?Ne
a) Jeigu taip, gal galėtumėte detalizuoti, kokios organizacijos ir kaip įsitraukia į sprendimų priėmimą ir/ ar vykdymą savivaldybėje?
b) Jeigu ne, prašome detalizuoti, ar, ir jei taip – kaip, Jūs, tapęs (-usi) meru (-e), sieksite įtraukti NVO į sprendimų priėmimą ir/ar vykdymą skurdo mažinimo srityje.Manau, kad savivaldybė vykdo pasirodymo politiką ir tarp jos ir NVO sektoriaus nuoširdaus dialogo nėra. Manau, kad būtų sveika Vilniaus miesto savivaldybėje organizuoti NVO dirbančių su skurdo mažinimu Apskritąjį stalą. Bent kartą per mėnesį rinktis į susitikimus ir planuoti bendrą projektinę veiklą. Daug formalių savivaldybės funkcijų galėtų perimti NVO ir daryti tai neformaliai. NVO dažnai yra arčiau žmonių ir gali labiau žinoti kur tikrai reikia pagalbos, kaip padėti žmogui ar šeimai pakilti iš skurdo, kaip sustiprinti jų motyvaciją ir orumą.

 

Naglis Puteikis

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

1. Jeigu būsite išrinktas meru(-e), ar Jūs teiksite socialinei politikai ir skurdo mažinimui Jūsų mieste/rajone prioritetą?Taip
1. a) Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis numatote tai daryti?Skandinaviškomis. Pirmiausia pasieksime, kad būtų nustatyta minimali pinigų suma, būtina oriam žmogaus gyvenimui. Šiuo metu ši suma – absoliuti skurdo riba – Lietuvoje nėra nustatoma, todėl įvairūs minimalūs dydžiai, kuriais pagrįsta socialinės apsaugos sistema, yra tapę fikcija, neturinčia nieko bendro su realybe. Pvz., „valstybės remiamos pajamos“ šiuo metu sudaro 102 Eur (352 Lt). Asmenims, kurių pajamos mažesnės, skiriama valstybės parama – taigi, jie laikomi skurstančiais. Tuo pačiu valstybė tarsi deklaruoja, kad turint tokią sumą – 102 Eur – galima patenkinti minimalius poreikius. Akivaizdu, kad taip nėra. Dėl šio ir kitų melų, kuriais jau daug metų grindžiami politiniai, ekonominiai, socialiniai sprendimai, Lietuvoje giliame skurde gyvena, klimpdami į skolas už komunalines paslaugas, ne tik neįgalieji ar pensininkai, bet ir pilną darbo dieną dirbantys žmonės, daugybė jų praranda iš varžytinių parduodamus butus. Lietuvoje nuolat didžiausią skurstančių žmonių grupę sudaro vaikai. Kad politiniam elitui ši problema nerūpi, rodo ir faktas, jog net nėra renkama statistika, kiek žmonių gyvena žemiau skurdo ribos Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose. Todėl pirmiausia turime atsikratyti melo ir išsiaiškinti tikrąją padėtį. Tai padarius, bus įmanoma formuoti politiką, atitinkančią civilizuotame pasaulyje priimtas socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo normas. Kai nustatysime minimalią pinigų sumą, būtiną žmogaus pragyvenimui, mes sumokėsime skirtumą tarp jos ir realių žmonių pajamų, taip pat užtikrinsime socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms būtiną teisinę, socialinę, psichologinę pagalbą. Kaip Seimo narys, aš esu pateikęs ne vieną paklausimą Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kitoms institucijoms bandydamas gauti atsakymus, kodėl toleruojama padėtis, kai dėl objektyvių priežasčių negalintis savimi pasirūpinti, badmiriaujantis žmogus paliekamas likimo valiai, kodėl Lietuvoje nesiekiama sukurti skandinavišką socialinės apsaugos sistemą. Premjero A. Butkevičiaus klausiau ir apie absoliučią skurdo ribą, tačiau dar negavau atsakymo, nors jam skirtas laikas baigėsi. Taip pat esu pateikęs Civilinio proceso ir Darbo kodeksų pataisas, kurios užkirstų kelią pilnu krūviu dirbančių, bet giliame skurde gyvenančių žmonių žlugdymui, kai dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas leidžiama išskaičiuoti pusę minimalaus atlyginimo – juk po tokių išskaičiavimų žmonės nebeturi pajamų patenkinti net būtiniausiems poreikiams (įstatymų projektus rasite čia: Civilinio proceso kodekso http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=482511,
Darbo kodekso http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=482514).
2. Ar Jums yra tekę savo ankstesnėje veikloje bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO)? Kaip vertinate šią patirtį?Taip. Jeigu šios organizacijos vykdytų tokią lobistinę veiklą, kaip alkoholio pramonė, azartinių lošimų ir lažybų bendrovės, mes seniai turėtume skandinavišką socialinės apsaugos sistemą.
3. Kaip manote, ar Jūsų mieste/rajone NVO yra pakankamai įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimą ir jų vykdymą?Ne
a) Jeigu taip, gal galėtumėte detalizuoti, kokios organizacijos ir kaip įsitraukia į sprendimų priėmimą ir/ ar vykdymą savivaldybėje?
b) Jeigu ne, prašome detalizuoti, ar, ir jei taip – kaip, Jūs, tapęs (-usi) meru (-e), sieksite įtraukti NVO į sprendimų priėmimą ir/ar vykdymą skurdo mažinimo srityje.Nėra įtraukiamos – jei būtų įtraukiamos, neturėtume situacijų, kai mažamečius vaikus auginančios šeimos, senjorai grimzta į skolas už komunalines paslaugas, išvaržomi antstolių. Kad įtraukčiau NVO į sprendimų priėmimą tiek skurdo mažinimo, tiek kitose srityse, tapęs meru pasinaudosiu ta patirtimi, kurią jau turiu: kai vadovavau Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padaliniui, buvau sukūręs oficialią patariamąją tarybą iš nevyriausybinių organizacijų, kurios dirbo kultūros paveldo klausimais, ir visus svarbiausius sprendimus priimdavau tik su jomis pasitaręs.

 

Remigijus Šimašius

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

1. Jeigu būsite išrinktas meru(-e), ar Jūs teiksite socialinei politikai ir skurdo mažinimui Jūsų mieste/rajone prioritetą?Taip
1. a) Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis numatote tai daryti?Pertvarkysime socialinės paramos tarnybas, atsisakysime neefektyvių paslaugų (pvz, sociokultūrinių paslaugų), dalį jų perduodant privatiems paslaugų teikėjams (nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenei). Pasirūpinsime didesniu socialinių darbuotojų patruliavimu ne darbo metu socialiai karštuose miesto taškuose, intensyvesniu socialinės rizikos šeimų ir asmenų šefavimu įgyvendinant jų individualius socialinės pagalbos planus.
Plėsime vaikų, pagyvenusių ir neįgalių žmonių priežiūros tinklą, subsidijuodami privačius paslaugų tiekėjus, ypač savarankiškai dirbančius su verslo liudijimas ar vykdančius individualią veiklą.
2. Ar Jums yra tekę savo ankstesnėje veikloje bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO)? Kaip vertinate šią patirtį?1996 – 2005 metais dirbau Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) konsultantu. Tuomet nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje buvo tik pradėję steigtis, trūko išmanymo, kaip reglamentuoti jų veiklą. Pasirinkęs šią naują ir svarbią temą studijų objektu, savo profesinio kelio pradžioje jau dalyvavau darbo grupėse, kurios rengė šios srities įstatymus, o 1999 m. išleidau knygą „Nevyriausybinės organizacijos: reguliavimas Lietuvoje ir Vakarų patirtis“.
3. Kaip manote, ar Jūsų mieste/rajone NVO yra pakankamai įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimą ir jų vykdymą?Ne
a) Jeigu taip, gal galėtumėte detalizuoti, kokios organizacijos ir kaip įsitraukia į sprendimų priėmimą ir/ ar vykdymą savivaldybėje?
b) Jeigu ne, prašome detalizuoti, ar, ir jei taip – kaip, Jūs, tapęs (-usi) meru (-e), sieksite įtraukti NVO į sprendimų priėmimą ir/ar vykdymą skurdo mažinimo srityje.Įdiegsime įrodymais pagrįsto (evidence-based) socialinės paramos efektyvumo vertinimo sistemą ir taikysime ją visose savivaldybės grandyse, pradedant miesto strateginiu ir socialinės paramos metiniais planais, socialinių įstaigų veiklos planais, baigiant socialinių darbuotojų veiklos ataskaitomis. Skatinsime privačių ir viešų paslaugų tiekėjų bendradarbiavimą, siekiant konkrečių teigiamų poslinkių spendžiant įsisenėjusias miesto socialines problemas (socialinio būsto, jaunimo ilgalaikės bedarbystės ir nusikalstamumo, neįgaliųjų užimtumo, socialinių išmokų „taiklumo“ ir efektyvumo didinimo, socialinę paramą siejant su individualių socialinės pagalbos planų teigiamai s rezultatais).

 

Virginija Vingrienė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

1. Jeigu būsite išrinktas meru(-e), ar Jūs teiksite socialinei politikai ir skurdo mažinimui Jūsų mieste/rajone prioritetą?Taip
1. a) Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis numatote tai daryti?1. Naujos darbo vietos per smulkaus verslo plėtrą. Savivaldybės remiamų, darbo vietų kūrimas.
2. Projektai perkvalifikavimui ir socialinius įgūdžius praradusiems asmenims, formuojant jiems reikiamus įgūdžius ir kvalifikaciją.
3. Paslaugų iš mokančių mažesnį atlyginimą, nei tos srities specialistų atlyginimo vidurkis atsisakymas.
4. Remiamos vaikų užimtumo programos.
5. Nuomojamo municipalinio būsto jaunoms šeimoms projektai.
6. Nemokamų buitinio aptarnavimo paslaugų (avarinio remonto ir kt.) vyresnio amžiaus žmonėms skatinimas ir rėmimas.
7. Parama senjorų organizacijoms ir vyresnio amžiaus žmonių darbinės veiklos programoms.
2. Ar Jums yra tekę savo ankstesnėje veikloje bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO)? Kaip vertinate šią patirtį?Taip. Pati esu vienos iš NVO, Susivienijimo Žali.LT narė. Visuomeninių organizacijų kontekste teko vykdyti įvairias pilietines akcijas bei spaudimą sprendimų priėmėjams. Tai ir pasipriešinimas Miškų įstatymo liberalizavimui, ir saugaus vaikų kelio į mokyklas reformų inicijavimas, aplinkosauginės ir bendruomeniškumo skatinimo iniciatyvos. Iš patirties tenka liūdnai konstatuoti, kad mūsų šalies NVO ne vieningos, trūksta darbo savanoriškai pagrindais iniciatyvų, organizacijose aktyviai dirba vos keletas entuziastų, NVO didesne dalimi orientuojasi projektinėje veikloje. Todėl entuziastams, norintiems rimtų pokyčių, tenka rinktis politikų kelią ir eiti ten, kur priimami sprendimai, siekiant įtakoti pokyčius.
3. Kaip manote, ar Jūsų mieste/rajone NVO yra pakankamai įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimą ir jų vykdymą?Ne
a) Jeigu taip, gal galėtumėte detalizuoti, kokios organizacijos ir kaip įsitraukia į sprendimų priėmimą ir/ ar vykdymą savivaldybėje?
b) Jeigu ne, prašome detalizuoti, ar, ir jei taip – kaip, Jūs, tapęs (-usi) meru (-e), sieksite įtraukti NVO į sprendimų priėmimą ir/ar vykdymą skurdo mažinimo srityje.Tapusi mieto mere į sprendimų, susijusių su Miesto ūkio valdymu priėmimo procesą įtrauksiu profesinių sąjungų, bendruomenių ir, žinoma, visuomeninių organizacijų atstovus, suteikiant balsą ir sudarant jiems galimybes išsakyti nuomones.

 

Artūras Zuokas

Lietuvos laisvės sąjunga

1. Jeigu būsite išrinktas meru(-e), ar Jūs teiksite socialinei politikai ir skurdo mažinimui Jūsų mieste/rajone prioritetą?Taip
1. a) Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis numatote tai daryti?Numatoma tęsti šiuo metu vykdomą savivaldybės politiką ir:
Skatinti investicijas, kurios kurtų naujas darbo vietas ir gerintų vilniečių materialinę padėtį.
Organizuoti daugiau vaikų priežiūros paslaugų, kad juos auginantys tėvai galėtų dirbti.
Daugiau organizuoti bendruomeninių socialinių paslaugų, įtraukiant į jų teikimą NVO.
Į Savanorių centro veiklas įtraukti ir ilgalaikius bedarbius darbiniam įgūdžiams atkurti.
Viešųjų paslaugų kokybei gerinti panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas.
Toliau finansiškai remti NVO, teikiančias socialines paslaugas labiausiai skurstantiems.
2. Ar Jums yra tekę savo ankstesnėje veikloje bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO)? Kaip vertinate šią patirtį?Taip. NVO pirmosios išbando ir siūlo inovacijas, panaudoja gerąją užsienio patirtį, prie problemų sprendimo prisideda ekspertinėmis žiniomis ir rėmėjų lėšomis...
3. Kaip manote, ar Jūsų mieste/rajone NVO yra pakankamai įtraukiamos į savivaldybės sprendimų priėmimą ir jų vykdymą?Taip
a) Jeigu taip, gal galėtumėte detalizuoti, kokios organizacijos ir kaip įsitraukia į sprendimų priėmimą ir/ ar vykdymą savivaldybėje?1. Savivaldybėje veikia Neįgaliųjų reikalų komisija, susidedanti iš tokio paties skaičiaus valstybės tarnautojų ir įvairias negalias turinčius žmones vienijančių NVO. Neįgaliesiems svarbūs klausimai aptariami komisijoje ir teikiami Savivaldybei.
2. Kasmet sudarant Socialinių paslaugų planą diskusijos dėl einamųjų metų socialinių paslaugų yra organizuojamos su tam tikras socialines grupes (pagalbos reikalingos šeimos ir vaikai, senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys, socialinę riziką patiriantys asmenys) atstovaujančiomis NVO, pakvietimai išsiunčiami Savivaldybei žinomoms organizacijoms.
3.Savivaldybės nuolatinė praktika – planuojant socialinės aprėpties ar integracijos programas, strategijas, koncepcijas, diskusijoms kviečiamos konkrečioje srityje dirbančios NVO, aptariamos aktualijos, prioritetai, būtinos pertvarkos. Tokiu būdu parengti ir Savivaldybės Tarybos patvirtinti dokumentai dėl senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų, šeimų ir vaikų gerovės, benamių socialinės integracijos.
4. Savivaldybė finansuoja NVO, teikiančias paslaugas vaikams ir šeimoms, jaunimui, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, benamiams, skurstantiesiems. Taip pat finansuojamos NVO, vykdančios visuomenės sveikatos projektus.
5. Savivaldybė remia NVO pagal panaudos sutartis suteikdama jų veiklai reikalingas patalpas.
b) Jeigu ne, prašome detalizuoti, ar, ir jei taip – kaip, Jūs, tapęs (-usi) meru (-e), sieksite įtraukti NVO į sprendimų priėmimą ir/ar vykdymą skurdo mažinimo srityje.