Capture

Tarptautinę kovos su skurdu dieną minint: skurdas – mūsų visų atsakomybė

Šiandien, spalio 17 d., visame pasaulyje minima Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi diena. Vis dėlto, šiuo metu Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 22.9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.


Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, už skambių skaičių slepiasi itin skaudžios žmonių istorijos, tačiau viešojoje erdvėje jos dažnai pasiklysta tarp nesibaigiančių ginčų, kuris iš naudojamų skurdo rodiklių bei metodikų yra teisingesnis.

Siekiant išgirsti skurdą patiriančių žmonių istorijas NSMOT suorganizavo pirmąjį Lietuvoje skurdo patirtį turinčių asmenų susitikimą. „Mes siekiame įgalinti skurdo patirtį turinčius žmones kelti jiems rūpimas problemas ir dalyvauti politikos sprendimuose, kurie juos liečia tiesiogiai, “ teigė A. Adomavičienė.

Pasak skurstančių asmenų, viena iš opiausių problemų, lydinti kiekviename žingsnyje, yra pamintas žmonių orumas ir žmogiškųjų santykių atšalimas. Žmonės kalbėjo apie tai, kad oraus požiūrio stokojama ne tik kasdieniuose ar darbo santykiuose, bet ir politikos formavime bei įgyvendinime – siekis pažaboti neva tai piktnaudžiaujančius veltėdžius yra didesnis už norą padėti vargstantiems.

Kalbant apie valstybės pagalbą skurstantiems, susitikimo metu dalyviai minėjo apie itin menką socialinės piniginės paramos dydį (šiuo metu maksimali paramos suma vienam žmogui 122 eurai), kurio nepakanka net pagrindiniams poreikiams užtikrinti – maistui, vaistams, jau nekalbant apie socialinius poreikius.

Negana to, žmonės už paramą turi ir atidirbti visuomenei naudingus darbus, tačiau, pasak susitikimo dalyvių, neaišku, kodėl vietoje atidirbimo už paramą, žmonės negali tiesiog būti įdarbinami: „Jeigu dirbi, tai kodėl negali gauti algos? Juk jeigu yra darbo, tai turi būti ir darbo vieta. Jei žmogus eina šluoti, kodėl jis negali dirbti, jis jaustųsi juk visai kitaip? O dabar atidirbinėja [už pašalpą].“ Tokia politika, pasak žmonių, atspindi ir minėtą neoraus požiūrio į skurstančius problemą.

Dauguma žmonių sutinka, kad išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių faktorių siekiant išbristi iš skurdo ir atveria visai naujas galimybes. Žmonės minėjo negalintys susirasti gerai apmokamo darbo dėl turimo per menko išsilavinimo. Vis dėlto, skurstančioje aplinkoje augantiems vaikams geras išsilavinimas yra sunkiai pasiekiamas. „Jei esminiai poreikiai nėra patenkinti, tai sunku mokytis. Kol baziniai poreikiai nepatenkinti, tikrai netenkinsi kitų poreikių,“ – kalbėjo viena iš susitikimo dalyvių. Be to, buvo pažymėta, kad neretai tėvai tiesiog neišgali išlaikyti išsilavinimo siekiančio vaiko, o šiam vienintelis likęs kelias – ieškotis darbo, kuris dažniausiai yra prastai apmokamas. Taip skurdo ratas užprogramuotas tęstis metų metus.

Šios ir kitos susitikimo metu iškeltos problemos aprašomos skurdo patirtį turinčių asmenų susitikimo rezoliucijoje, kuri buvo pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, o šiandien išsiųsta visiems Seimo nariams.

Pasak NSMOT direktorės A. Adomavičienės, tokiu būdu siekiama, kad Seimo nariai išgirstų problemas žmonių lūpomis ir imtųsi realių priemonių joms spręsti: “Šių žmonių gyvenimo istorijos nėra vien jų pačių kaltė – metas mums, visuomenei, prisiimti atsakomybę už tai, kas jiems atsitiko. Nes labai dažnai mes, jų ar jų tėvų artimieji, kaimynai, mokytojai, auklėtojai, nepamatėme sudėtingų situacijų ir nepadėjome laiku. Nes mes – užsimerkėme ar neturėjome tam laiko. Bet dabar – metas tai padaryti.”