Šimtas nevyriausybinių organizcijų ragina mažinti išskaitas skolininkams

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia klausymus, ar pritarti siūlymui reformuoti skolų mokėjimo tvarką Lietuvoje. Kol Seimas svarsto, peticija, raginanti mažinti išskaitas iš skolų turinčių žmonių, sulaukė 100 nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Ją pasirašė ir 2700 Lietuvos gyventojų. Žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbtame dokumente teigiama, kad įsiskolinimų šalyje turi kas dešimtas gyventojas, o skolų grąžinimo sistema nepadeda atsiskaityti su kreditoriais.


Anot peticijos autorių, vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolą, kuri perduota antstoliams – tai 250 000 žmonių arba beveik tiek, kiek gyventojų turi antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas.
Šiuo metu žmogui, turinčiam daugiau nei vieną vykdomąją bylą, gali būti išskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), per mėnesį pragyvenimui paliekant nepilnus 200 Eur. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti išskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų, todėl darbuotojui, uždirbančiam 600 Eur per mėnesį, po atskaitymų lieka apie 260 Eur.

„Mes matome, kad esant tokiems dideliems nuskaičiavimams, žmonės dirba šešėlyje. Turime sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų legaliai dirbti, turėtų visas socialines garantijas, o taip pat jiems liktų pajamų išgyvenimui. Dabartinė sistema, kai išskaičiuojama tokia didelė atlyginimo dalis, darbuotojus palieka be išeitis“, – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Šiuo metu Seimo narės Dovilės Šakalienės pateiktose Civilinio proceso kodekso pataisose nuo MMA siūloma nuskaityti 10 proc. atlyginimo, turint dvi arba daugiau skolų – 20 proc. Nuo atlyginimo dalies, viršijančios MMA – 50 proc. Panašias pataisas yra pateikusi ir Teisingumo ministerija.

„Toks didelis palaikymas, kai peticiją pasirašo tiek daug ir tokių skirtingų organizacijų, rodo, kad nebėra ko laukti. Visi suprantame, kad jei nieko nedarysime, skolos nemažės, skolų kreditoriai taip pat neatgaus. Raginame Seimą nebevilkinti proceso ir nubalsuoti už pokyčius, kurių laukiame jau ne vienerius metus“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizcijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Seimo kanceliarija atliko analizę, kurioje aiškintasi, kokia skolų grąžinimo sistema veikia Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Danijoje. Lyginant su šiomis šalimis, Lietuvos skolų išmokėjimo tvarka yra griežčiausia.

Peticiją pasirašė tokios organizacijos kaip Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga vienijanti 1536 vietos bendruomenes, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, vienijanti 69 organizacijas, NVO vaikams konfederacija vienijanti 70 organizacijų.

Peticiją inicijavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, koalicija „Galiu gyventi“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Su NVO raginimu Seimo narius priimti pataisas tap pat galite susipažinti čia.